2010 m. kovo 30 d.

kai laužau savo taisykles.


laužau savo taisykles. ir kitų taisykles. nepykit, nes net su savom nesusitvarkau. atsiprašau visų kam dariau skaudžiai, ačiū visiems, kurie davė man gyvenimą, greitą ir pasiutusį. ačiū.

2010 m. kovo 22 d.

miegas.

būtų gera išsimiegot. tikrai. kadanors. aš rimtai, juk miegas svarbus žmogui? taip? matot, nelabai turiu tame patirties. atrodo naktimis, viskas pagarsėja, laikrodis, kompiuteris, lovos girždesys. viskas. neįmanoma išsimiegot. rimtai.

2010 m. kovo 18 d.

tai yra baisu.




tai yra baisu.





tas BUMBUMBUM... niekam nelinkiu to. tas žiūrėjimas į telefoną... negalėjimas apsispręst... žinojimas, kad ir kitam taip pat... tai yra baisu. širdis visur, kulnuose, delnuose, galvoj, pilve... ir ji skaudžiai visur... visur visur... ir daužosi, lyg norėtų pabėgt... o galėtų...


tikrai...





tai yra baisu.

2010 m. kovo 15 d.

tavo ir mano.


oh apleidau šitą daikčiuką. matyt dėl to kad gyvenimas eina, eina, kaip koks cunamis, ir mane nunešė, laimė, kad moku plaukt. viskas buvo, yra ir bu gerai, nes aš taip sugalvojau! ir daugiau nebus jokių ašarų, jokių stresų ir šiaip visokių nesamonių. gyvenk, taip lyg tai būtų, paskutinė tavo diena. gyvenk taip lyg tai būtų tavo paskutinis šansas išbandyti gyvenimą. žiūrėk į viską taip, kaip žiūri vaikai, taip svajingai, tokiomis blizgančiomis akimis. ir pasaulis bus tavo, diena bus tavo, draugai bus tavo, viskas ko norėsi bus tavo.