kiauras nulis emocijų.

dar viena, neeilinė diena. pas mane eilinių, net bebūna. atleisk povilai, apie tave negaliu rašyt, principai neleidžia. tik galiu pasakyt (kaip ir žadėjau) tu per žemo lygio, kad apie tave rašyčiau. (joke) o šiaip, kartais pagalvoju, kaip čia pas mane su širdies reikalais. sveikatos atžvilgiu, tai nieko gero, o jausmų atžvilgiu - dar blogiau. neslėpsiu, tūrėjau keletą simpatijų, vieną net buvau pamilus, bet dabar nulis emocijų. tikras, kiauras nulis. nežinau, ką reiktų padaryt žmogui, kad jį pamilčiau. nežinau, kame stabdys. (nepagalvokit negerai, mane traukia berniukai, tikrai ;D) tikriausiai laiko trūkumas, nes bėgu čia, bėgu ten. bet gal reiktų sustot žiūrėt į kitus ir padaryt kažką dėl savęs? po velniais aš turiu teisę skirti laiko ir sau! pažįstu tokį vieną bičelį, bet nežinau kaip būtų su juo. gal vis dėl to reiktų pabandyt? kaip sakoma 'kas nerizikuoja, tas negeria coke's' (šiame bloge neskamba nepadorus žodžiai) tikriausiai draugai kurie skaito mano blogą dabar klausinės kas?, kaip? iš kur?. klasiokai ir dauguma draugų jį pažįsta, bet tegul lieka tai paslapty.. ties tuo ir baikim, palikim intrigą.. ; }