2010 m. vasario 25 d.

mokyklos juokai..

vat vat vat. taip ir galvojau! nereikėjo man vakar rašyt apie tuos nulius. : D oh tu, gabriele! dabar nebegalėsiu prieit prie jo, kai tu matysi! bet negaliu ant tavęs pykt, aš nemoku pykt ant draugų. draugai - mano gyvenimo variklis. ir šiaip gabriele su artėjančiu vardadieniu. ; *
turiu daug draugų, geriausias keturias ir vieną pačių, pačiausią. neįsižeiskit mergaitės. ; *
be jūsų nebūtų manęs. ir visi tie nutikimai su jumis mokykloj. oh! ka, pasakysi gabriele, tas nutikimas su direktorium, ir mano nosim, ir direktoriaus rankom kurių neatpažinau, ir tada kai jis paklausė 'kas atsitiko?' ir aš atsakiau ' mes tik vaidinam, matot kaip trūksta mokykloj dramos būrelio'. oh, kiek buvo juoko visą likusią dieną iki sisiukų. myliu tave! ;*
o šiaip pas mus mokykla, susideda iš juokų ir ašarų, kai juokiames iš visko ir kai verkiam dėl kontrolinių. ; D meldžiu Dievo, kad ir toliau taip būtų, kad tūrėčiau jus visas, nes dabar man nieko netrūksta (apart meilės ;D) . ačiū, jums, mano draugai.. ; *

2010 m. vasario 24 d.

kiauras nulis emocijų.

dar viena, neeilinė diena. pas mane eilinių, net bebūna. atleisk povilai, apie tave negaliu rašyt, principai neleidžia. tik galiu pasakyt (kaip ir žadėjau) tu per žemo lygio, kad apie tave rašyčiau. (joke) o šiaip, kartais pagalvoju, kaip čia pas mane su širdies reikalais. sveikatos atžvilgiu, tai nieko gero, o jausmų atžvilgiu - dar blogiau. neslėpsiu, tūrėjau keletą simpatijų, vieną net buvau pamilus, bet dabar nulis emocijų. tikras, kiauras nulis. nežinau, ką reiktų padaryt žmogui, kad jį pamilčiau. nežinau, kame stabdys. (nepagalvokit negerai, mane traukia berniukai, tikrai ;D) tikriausiai laiko trūkumas, nes bėgu čia, bėgu ten. bet gal reiktų sustot žiūrėt į kitus ir padaryt kažką dėl savęs? po velniais aš turiu teisę skirti laiko ir sau! pažįstu tokį vieną bičelį, bet nežinau kaip būtų su juo. gal vis dėl to reiktų pabandyt? kaip sakoma 'kas nerizikuoja, tas negeria coke's' (šiame bloge neskamba nepadorus žodžiai) tikriausiai draugai kurie skaito mano blogą dabar klausinės kas?, kaip? iš kur?. klasiokai ir dauguma draugų jį pažįsta, bet tegul lieka tai paslapty.. ties tuo ir baikim, palikim intrigą.. ; }

2010 m. vasario 22 d.

aikštinga, bet spalvinga

ačiū tau, gabriele.! ;* kaip visad tu mane valdai ir valdai. pripažįstu man to valdymo reikia dažnai. arba nuolat. taip, aš permaininga kaip oras. tą gali pasakyt betkuris, pažįstantis mane ilgiau, nei penkios sekundės. taip, aš keista, bet jeigu nebūčiau keista, nebūčiau gabija. ;D aš aikštinga, bet spalvinga. bent jau būtų gerai, jeigu tai būtų ne tik mano sapalionės. man rodos, kad čia tūrėsiu parašyt apie daug ką. daug, daug, daug ką. jeigu jums patiks bepročių išsidirbinėjimai ir šiaip kvailos istorijos, labai prašom, junkis prie mano sekėjų.